Tajai (grupė)
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Tajų istorija |
Tailando, Laoso |
Lygumų karalystės VIII-XIII a.: |
Khmerų imperija, Dvaravati, Haripundžaja
|
Aukštumų karalystės VIII-XIII a.: |
Nandžao, Čeng Hungas, Sua, Hiranas
|
Karalystės XIII-XVIII a.: |
Lan Na, Lan Sangas, Sukhotajus, Ajutaja, Šanų valstybės
|
Karalystės XVIII-XIX a.: |
Thonburis, Vientianas, Luangprabangas, Čampasakas, Phuanas |
Ratnakosinas, Prancūzijos Indokinija |
Tailando karalystė, |
Laoso karalystė > Laoso LDR |
Istoriniai regionai: |
Thaengas, Čeng Hungas, Phuanas, Sua, Isanas, Šiaurės Tailandas, Centrinis Tailandas, Hongsa |
Tajai (angl. Tai, kin. 台, pinyin: Tai) arba Tajų tautos – didelė tautų grupė, gyvenanti žemyninėje Pietryčių Azijoje, dabartiniame Tailande, Laose, Vietname, rytų Mianmare, Asame, pietvakarių Kinijoje. Kalba giminingomis tajų-kadajų kalbomis ir turi bendrą kultūrinę tapatybę. Nėra tapatūs Tailando tajams (angl. Thai, kin. 泰, pinyin: Dai), kurie sudaro tik vieną iš tautų.
Egzistuoja keletas tajų apibrėžimų. Plačiausias apibrėžimas apima visas tajų-kadajų kalbomis kalbančias etnines grupes (įskaitant džvangus, li, buji ir kitus). Siauresnis apibrėžimas apima tik pietvakarių tajų kalbomis kalbančias tautas. Šis straipsnis koncentruojasi ties pastaruoju apibrėžimu.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tajai save vadina ir kitų tautų yra įvardijami trimis sinonimiškais terminais: tai, lao, siam ir jų atitikmenimis.
- Lao – yra vienas seniausių terminų, naudotas kaip savivardis įvairiose tajų-kadajų tautose. Spėjama, kad jis kilo iš žodžio, reiškiančio „mes“. Šis savivardis yra ypač paplitęs Kinijos ir Vietnamo tajų-kadajų tarpe: kai kurios jų linkę save įvardinti rau(z) (pvz., džvangų kalba: (boux) raeu(z)). Kinų šaltiniuose nuo maždaug IV a. jie vadinami žodžiu liao (kin. 僚/獠, pinyin: Liao). Mūsų laikais šis pavadinimas oficialiai taikomas vienai iš tajų etninių grupių – Laoso lao.
- Tai – tauguma tajų tautų save vadina savivardžiu tai, tikriausiai kilusio iš žodžio „laisvas“. Yra ir teorija, kildinanti šį žodį iš „žmogus“. Mūsų laikais tajais vadinama viena iš etninių grupių – Tailando tajai.
- Siam – manoma, kad šis pavadinimas prasidėjo kaip egzonimas, ir kilęs iš sanskrito Śyâma (श्याम), kas reiškia „tamsus“, „rudas“. Tikriausiai taip tajus ėmė vadinti vietinės Pietryčių Azijos tautos. Terminas ypač dažnai sutinkamas tarp vakarinių tajų, iš jo kilę etnonimai šanai ir ahomai, kurie laikyti žeminančiais (pačios tautos save įvardina kaip tajus). Tailando tajai, tuo tarpu, šį egzonimą perėmė ir naudojo savo valstybei (Siamui) vadinti.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tajų migracijos iki XIII a.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Manoma, kad pietvakariniai tajai nuo kitų tajų-kadajų tautų atsiskyrė tarp II a. pr. m. e. ir V a. Jie gyveno į pietvakarius nuo džuangų, ir jų protėvynė buvo dabartinis pietų Junanis ir šiaurės vakarų Vietnamas, kur sutinkama didžiausia etninė įvairovė. Ankstyvuoju laikotarpiu šie pietvakariniai tajai sietini su etnine grupe, kuri kinų šaltiniuose buvo vadinama ailao (kin. 哀牢, pinyin: Āiláo), ir kurios garbei pavadinti Ailao kalnai pietų Junane. Ankstyvuoju laikotarpiu, spėjama, ailao perėmė nemažai Kinijos kultūrinės įtakos, ką liudija skoliniai iš kinų kalbos, kinų kalendoriaus įtakota kalendorinė sistema ir kiti bruožai.
Visų pietvakarinių tajų kilmė ir ankstyvosios migracijos yra siejama su bendru mitu apie protėvį Chun Boromą (taj. ขุนบรม = Khun Borom). Lao legenda teigia, kad tajų tautos pradžia buvo Muang Thene (dabartinis šiaurės vakarų Vietnamas), kur dievai atsiuntė tris vadus ir buivolą. Šie paruošė žemę ryžių sodinimui, o kuomet buivolas numirė, iš jo šnervių išaugo moliūgas. Moliūgui plyšus, iš jo išėjo daugybė žmonių – tajų protėviai. Tada dievai nuleido į žemę Chun Boromą, kuris valdė žmones 25 m. Kai kuriuose šaltiniuose, ypač kinų istoriografijoje, jis tapatinamas su Nandžao valstybės įkūrėju Piluoge, valdžiusiu 728–748 m.
Greičiausiai nuo VIII a. tajai iš savo protėvynės migravo į pietus ir vakarus, apgyvendindami iš pradžių menkai kontroliuojamas kalnuotas sritis, o vėliau leisdamiesi į derlingus slėnius, kuriuos iki tol valdė Khmerų imperija. Tajų migracijos nulėmė šios imperijos žlugimą. XIII a. tajai jau buvo apgyvendinę didžiules teritorijas, dalinai išstumdami ir asimiliuodami senuosius vietos gyventojus monus-khmerus.
Taip susiformavo tajų gyvenamas arealas, tradiciškai vadinamas Lamthong, ir atskiri tajų kultūriniai regionai. Šie septyni regionai irgi yra pagrindžiami mito. Anot jo, Chun Boromas po mirties jis padalino teritoriją septyniems savo sūnums:
- Muang Sua – Mekongo vidurupis dabartiniame vidurio Laose su didžiausiu miestu Luang Prabangu. Šią teritoriją gavo sūnus Khun Lor. Čia XIV a. susikūrė Lan Sango karalystė.
- Muang Chiang Hung – Mekongo aukštupis dabartiniame šiaurės Laose ir pietų Junanyje su didžiausiu miestu Dzinghonge. Šią teritoriją gavo sūnus Khun Palanh. Čia XI a. susikūrė Čiang Hungo karalystė.
- Muang Thaeng – kalnuotos teritorijos dabartiniame šiaurės vakarų Vietname su didžiausiu miestu Dien Bien Phu, tajų protėvynėje. Šią teritoriją gavo sūnus Khun Chusong.
- Vieng Preuksa – aukštutiniame Čao Prajos baseine dabartiniame šiaurės Tailande. Šią teritoriją gavo sūnus Khun Saiphong. Čia VII a. susikūrė Hirano karalystė, kurią XIII a. pakeitė Lan Na.
- ??? – žemutiniame Čao Prajos baseine, dabartiniame centriniame Tailande. Šią teritoriją gavo sūnus Khun Nguain. Čia XIII a. susikūrė Sukhotajaus ir Ajutajos karalystės.
- Muang Hongsa – kalnuotose teritorijose, dabartiniame rytų Mianmare. Šią teritoriją gavo sūnus Khun Lokkhom. Čia XIII a. susikūrė Šanų valstybės.
- Muang Phuan – kalnuotose teritorijose, dabartiniame rytų Laose, su didžiausiu miestu Xieng Khouang. Šią teritoriją gavo sūnus Khun Chetcheang. Čia XIII a. susikūrė atskira karalystė.
Karalystės po XIII a.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nors atskiruose tajų regionuose jau VIII a. susiformavo ankstyvosios tajų valstybės, didžiausias tajų klestėjimas buvo po XIII a., kuomet tajų kilmės dinastijos įsitvirtino derlinguose upių slėniuose. Čia buvo vykdoma masinė vietos gyventojų taizacija. Tuo pat metu tajai perėmė aukštesnę ir senesnę vietos kultūrą, paremtą Indijos kultūra: meno principus, filosofiją, Theravados budizmą, senųjų monų ir khmerų rašto sistemų pagrindu sukūrė atskiras rašto sistemas.
Svarbiausios tajų valstybės po XIII a. buvo Lanna, Van Sango, Ajutajos, Ahomo karalystės, Šanų konfederacija. Jose konsolidavosi atskiros tajų etninės grupės: šiaurės tajai, lao, tajai, šanai, pietų tajai ir kt.
Nuo XV a. tajų valstybės susidūrė su grėsme iš kaimyninio Mianmaro ir Kinijos, kurios siekė įsigalėti tajų regione. XVIII a. pradžioje Lansangas subyrėjo į keturias valstybes, kuriose įsigalėjo Tailandas. XIX a. pabaigoje didžiumą tajų gyvenamų sričių galutinai pasidalino Britų Indija (šanų teritorijas), Tailandas (tajų ir dalies lao teritorijas) ir Prancūzijos Indokinija (lao ir kitas teritorijas).
Kultūrinė tapatybė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Be giminingų kalbų yra keletas bruožų, vienijančių tajų tautas:
- Theravados budizmas;
- Giminingos rašto sistemos (tajų, lao, dajų, šanų, šiaurės tajų ir kitos);
- Budistinis kalendorius;
- Songkran šventė (tajų naujieji metai);
Įvairovė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Visi pietvakarių tajai yra lingvistiškai dalinami į keturias grupes, kurios iš dalies atitinka tradicinius tajų gyvenamo arealo regionus.
- Neklasifikuojamos tajų grupės gyvena tajų protėvynėje ir apima vieną iš septynių tradicinių regionų:
- Kalnuotos teritorijos dabartiniame šiaurės vakarų Vietname ir pietryčių Junanyje yra gyvenamos smulkių tajų etninių grupių. Svarbiausios jų – tai don („baltieji tajai“), tai dam („juodieji tajai“), tai daeng („raudonieji tajai“), dzinhongo tajai ir kt.;
- Lao-Phutajai apima du iš septynių tradicinių regionų:
- Tajai apima du iš septynių tradicinių regionų:
- Aukštutinis Čao Prajos baseinas dabartiniame šiaurės Tailande yra gyvenamas šiaurinių tajų (tai yuan). Jų paplitimas tapatinamas su Lanna karalyste;
- Žemutinis Čao Prajos baseinas dabartiniame centriniame Tailande yra gyvenamas tajų. Jų paplitimas tapatinamas su Sukhotajaus ir Ajutajos karalystėmis. Pietiniame Tailande gyvena jų atšaka pietiniai tajai;
- Žalieji tajai (tai lu) koncentruojasi Mekongo aukštupyje (pietiniame Junanyje ir šiaurės Laose). Jų paplitimas tapatinamas su Čeng Hungo karalyste;
- Šanai (tai yai) gyvena kalnuotose teritorijose į vakarus nuo tai lu, dabartiniame rytų Mianmare. Ši teritorija žinoma kaip Šanų valstybės. Nuo jų istoriškai atsiskyrė dvi grupės: tai neua ir tai khuen.
- Dar toliau į vakarus yra labiausiai atsiskyrusios tajų/šanų grupės, kurios migravusios po XIII a. pasiekė dabartinę Indiją. Čia gyveno ar gyvena tokios etninės grupės kaip ahomai, aitonai, chamti, chamjangai, phake, turungai ir kt.